burbeklis

burbeklis
burbẽklis, burbẽklė dkt. Kai̇̃p tù gali̇̀ su tókia burbeklè gyvénti?

.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • burbeklis — burbẽklis, ė smob. (2) 1. kas burba, plepys: Kurs pasiųstas vis murmėdamas eina, vadinas burbẽklis J. Toks jau burbẽklis – kai ateina, tai nusibosta jo klausyt Psn. Maniškis burba ir burba kap burbẽklis Kb. Nemanyk, neįtiksi tokiam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbeklė — burbẽklis, burbẽklė dkt. Kai̇̃p tù gali̇̀ su tókia burbeklè gyvénti? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • burbekas — burbẽkas, ė smob. (2) žr. burbeklis 1: Toks burbẽkas – burba burba, galo jam nėr burbėjimo Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbuklis — burbùklis, ė smob. (2) žr. burbeklis: 1. Už Igną didesnio burbùklio nerasi Dkšt. 2. Eik tu, burbùkli, neburbukliavęs! Dkšt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbulas — bur̃bulas sm. (3b) K, bùrbulas (3a) Sb, Užp; SD8 1. iš skysčio kylanti ar susidaranti oro pūslė: Įkrito į vandenį ir dingo – tik bur̃bulas pasirodė Gs. Ištryško kraujo bur̃bulas Grž. Jei su bur̃bulu lyja, greit nenustos Lnkv. Lietaus da bus:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burklys — 2 burklỹs, ė̃ smob. (4) 1. Rs bambeklis, burbeklis: Kurs burčija, tas burklỹs J. Be reikalo su ta burklè susidėjai Rs. 2. Žvr apskrito riebaus veido žmogus: Toks burklỹs tavo vaikas Jrb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burškalas — bur̃škalas sm. (3b) 1. žr. burškolas 2: Avys su burškalaĩs Šmk. 2. burbeklis: Eik eik, burškalėli! Šmk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • erza — scom. (1) Žd burbeklis, plepys: Erza – keverza (vaikas) Jž. Toks iš jūsų bernioko erza – burba ir burba kaip kielė prieš lietų Sv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kranka — 2 krankà (la. kranka, kraņķis) scom. (2) senas žmogus, burbeklis, bambeklis: Gaspadinė kokia kranka (sena) J. Krañka [= krankà] – senas žmogus, kurs kitą vis griaužia J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienatinis — vienãtinis, ė adj. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, vienatìnis (2) NdŽ; L, Rtr, K.Būg 1. tik vienas, vienintelis: Py mūsų beliko vienãtinė tokia obelė – kitos iššalo Prk. Ožeksnis vienãtinis medis skęsta į vandenį Smln. Tėvams vienãtinis džiaugsmas, ka… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”